Aukštos temperatūros lydinių apibrėžimas

Aukštos temperatūros lydiniai reiškia metalo rūšį, pagamintą iš geležies, nikelio ir kobalto, kuri gali veikti ilgą laiką aukštesnėje nei 600 laipsnių temperatūroje ir esant tam tikroms įtempimo sąlygoms; Jis turi aukštą atsparumą aukštai temperatūrai, gerą atsparumą oksidacijai ir korozijai, geras nuovargio savybes, atsparumą lūžiams ir kitas išsamias savybes. Aukštos temperatūros lydiniai turi vieną austenitinę struktūrą, kuri pasižymi geru struktūriniu stabilumu ir eksploatavimo patikimumu esant įvairioms temperatūroms.
Remiantis aukščiau pateiktomis eksploatacinėmis savybėmis ir aukštu aukštos temperatūros lydinių, taip pat vadinamų „superlydiniais“, legiravimo laipsniu, tai yra svarbi medžiaga, plačiai naudojama aviacijos, kosmoso, naftos, chemijos ir jūrų laivuose. Pagal matricos elementus aukštos temperatūros lydiniai dar skirstomi į geležies, nikelio, kobalto ir kitus aukštos temperatūros lydinius. Aukštos temperatūros geležies lydiniai paprastai gali būti naudojami tik esant 750–780 laipsnių temperatūrai. Karščiui atspariems komponentams, naudojamiems aukštesnėje temperatūroje, naudojami nikelio ir ugniai atsparių metalų lydiniai. Nikelio pagrindu pagaminti aukštos temperatūros lydiniai atlieka ypač svarbų vaidmenį visame aukštos temperatūros lydinių lauke, nes jie plačiai naudojami gaminant karščiausius aviacijos reaktyvinių variklių ir įvairių pramoninių dujų turbinų galus.